Kokios dažniausios plaštakos ligos, kaip jos gydomos?

Spragsintis pirštas, "spragtukas" (stenozuojantis tenosinovitas).
Sausgyslės, lenkdamos pirštus, slysta kanale, sudarytame iš įvairių formų raiščių. Kartais sausgyslė sustorėja ir nebegali laisvai praslysti pro vieną iš raiščių. Tokiais atvejais pirštas stringa, spragsi, o kartais ir visai neišsitiesia. Tokio piršto judesiai dažnai sukelia skausmą, ties piršto pagrindu apčiuopiamas skausmingas gumbas. Priežastys, kurios sukelia šią ligą, nėra visiškai aiškios. Dažnai tokia pati liga būna ir vaikams. Gydymo tikslas yra pašalinti sausgyslės judėjimo kliūtį. Kartais sausgyslės sustorėjimas sumažėja kurį laiką imobilizavus pirštą įtvaru ar naudojant priešuždegiminius vaistus, tačiau neretai reikalingas operacinis gydymas - perpjauti raištį, trukdantį judėti sausgyslei.

Skausmingas riešas (DeQuervain tendinitas).
Tai liga, kurios mechanizmas panašus kaip ir "spragtuko" atveju. Šiais atvejais dirginamos nykščio sausgyslės riešo srityje. Sausgyslės sutinsta, sustorėja ir "nebeišsitenka" raiščių kanale. Minėta sritis tampa skausminga, o nykščio judesiai, ypač spaudžiant nykštį į kumštį ar sukant ranką per riešą, tampa riboti ir labai skausmingi. Skausmas kartais plinta ir į dilbį. Dažnai skausmai išnyksta ir judesiai tampa laisvi, kurį laiką neatliekant skausmingų judesių, imobilizavus nykštį ir riešą įtvaru, taip pat naudojant priešuždegiminius vaistus. Šioms priemonėms nepadėjus, reikalinga operacija, kurios metu sausgyslės išlaisvinamos, perpjovus jas spaudžiantį kanalą.
Tirpstantys pirštai (riešo kanalo sindromas).
Rieše yra kanalas, kuriame išsidėsčiusios devynios sausgyslės ir vidurinis nervas. Kartais po traumų, o dažniausiai dėl neaiškios priežasties riešo kanale nervui pasidaro "per ankšta". Tokiais atvejais nervo dirginimas sukelia pirštų dilgčiojimą ar tirpimą, o ligai progresuojant, ir visišką pirštų nejautrumą, riešo skausmą, kuris kartais plinta į dilbį. Dažniausiai simptomai pasireiškia naktį, tačiau neretai vargina ir dieną, kai ligoniai pastebi, jog daiktai krinta iš rankų, sumažėja plaštakos jėga. Ankstyvose ligos stadijose neretai padeda rankos imobilizacija įtvaru, priešuždegiminiai medikamentai. Ligai progresuojant ir nepadedant minėtoms priemonėms, reikalinga operacija - perpjauti raištį, sudarantį riešo kanalo viršų, ir tokiu būdu išlaisvinti spaudžiamą nervą. Po operacijos pirštų dilgčiojimas ir tirpimas praeina vieniems ligoniams greičiau, kitiems lėčiau, priklausomai nuo to, kaip stipriai nervas buvo suspaustas. Jėga dažniausiai atsistato kelių mėnesių bėgyje.

Rankos išvarža (ganglionas).
Dažniausiai tai atsiranda be jokios priežasties iš sąnarių ar sausgyslių kanalų rieše ar pirštuose. Neretai, tik atsiradusios, išvaržos būna skausmingos. Jos dažnai keičia savo dydį, kartais net gali visai išnykti. Tais atvejais, kai išvaržos skausmingos, riboja riešo ar pirštų judesius ar tiesiog yra kosmetiškai nepriimtinos, rekomenduojamas gydymas - išvaržos turinio pašalinimas su adata arba operacija, kurios metu pašalinama visa išvarža.

Skausmingas nykštys (nykščio pamatinio sąnario artrozė).
Normaliame sąnaryje kremzlės dengia dviejų kaulų galus, ir tai pirštui leidžia laisvai ir be skausmo judėti. Artrozės atveju kremzlės sudyla, o kaulai liečia vienas kitą. Šios ligos atveju, kai sudyla nykščio pamatinis sąnarys, nykščio judesiai tampa skausmingi ir riboti, o ligai progresuojant, pirštas išnyra ir tampa deformuotas. Pradinėse ligos stadijose ribojami nykščio judesiai, gydoma priešuždegiminiais preparatais. Vėliau, nepadedant šioms priemonėms, rekomenduojamas operacinis gydymas.

Pritraukti pirštai (Dupuytreno kontraktūra).
Liga pasireiškia vienu ar keliais gumbeliais delne, kurie laikui bėgant plinta į pirštus. Tokiu būdu susidaro lyg randas, trukdantis delnui ir pirštams visiškai išsitiesti. Šis randas įtraukia odą ir poodį, tačiau sausgyslių nepažeidžia. Nors skausmo esant šiai ligai ir nebūna, tačiau pritraukta pirštų padėtis trukdo kasdieninėje veikloje, pvz., sveikinantis, plaunant rankas, nešiojant pirštines ir t.t. Ligos priežastys nėra aiškios, tačiau yra žinoma, kad ji dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 40 metų vyrams, neretai ligos atvejai stebimi giminėje. Ligos gydymas tik operacinis ir rekomenduojamas tada, kai delno negalima padėti ant lygaus paviršiaus ir neįmanoma visai ištiesti pirštų.
Įgimtos plaštakų deformacijos

Ar dažnos įgimtos plaštakos deformacijos?
Literatūros duomenimis, vidutiniškai 1 iš 600 naujagimių yra įgimta viršutinės galūnės deformacija. Dažniausios deformacijos - papildomi plaštakos pirštai (polidaktilija) arba tarpusavyje suaugę pirštai (sindaktilija).

Kada rekomenduojama operuoti vaiką, kuriam yra įgimta plaštakos deformacija?
Vaikai pradeda visa plaštaka daiktus griebti 4-7 mėnesių amžiuje, nykščio ir smiliaus funkcija susiformuoja 10-12 mėnesių, o plaštaka tampa funkcionalia su koordinuotais judesiais 2-3 metų amžiuje. Stambius daiktus vaikai pradeda imti tik 5 mėnesių amžiuje, o smulkių daiktų suėmimas galimas tik 6-9 mėn. amžiuje. Remiantis vaiko rankos fiziologiniais vystymosi etapais, daugelis autorių mano, kad optimalus amžius stambioms rekonstrukcinėms operacijoms atlikti yra pirmieji 2-3 vaiko gyvenimo metai. Ankstyvame naujagimystės periode gali būti atliekamos labai paprastos procedūros, tokios kaip papildomo piršto, sujungto tik oda, perrišimas. Sunkiausia iš ydų, kurią reikia neretai operuoti skubiai, naujagimystėje, yra amniotinių įvaržų sindromo sukelta limfedema, dėl kurios gali išsivystyti audinių nekrozė. Didžioji dalis įgimtų plaštakos deformacijų koreguojamos sveikam 6-12 mėnesių vaikui. Tokiame ankstyvame amžiuje operuojama, kad išvengtume tolesnių deformacijų susidarymo, taip pat panaudojant mažų vaikų audinių plastiškumą. Kai kurios įgimtos ydos gali pasireikšti tik vėlyvesniame amžiuje, neretai 12-14 metų amžiuje. Daliai įgimtų deformacijų operacinis gydymas yra nereikalingas ar net draudžiamas.
©2019 VISOS TEISĖS SAUGOMOS